facebook

Tarptautinė mokslinė konferencija „Bendrystė ir tarnystė. Žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą“ Telšiuose

2016 m. vasario 5 dieną Telšių „Žemaitės“ dramos teatre vyko tarptautinė mokslinė konferencija: „Bendrystė ir tarnystė. Žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą.“ Popiežiškojo Laterano universiteto, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos ir Klaipėdos universiteto Jono Pauliaus II krikščioniškųjų studijų centro bei Telšių vyskupijos kurijos organizuotą renginį, kurio globėjas Telšių vyskupijos vyskupas Jonas Boruta SJ, pradėjo ir visus gausiai susirinkusius konferencijos dalyvius menine programėle pasveikino Telšių „Žemaitės“ dramos teatro režisierės Laimutės Pocevičienės parengti jaunuoliai iš dramos teatro jaunimo studijos, muzikiniu kūriniu visus nudžiugino Telšių miesto muzikos mokyklos 5 kl. moksleivė Ugnė Žiliutė (mokytoja Rosita Vitkevičienė).
DSC02898 DSC02899
Konferenciją moderavo doc. teol. dr. Vladas Gedgaudas.
DSC02900
Konferencijoje dalyvavo Telšių vyskupijos vyskupo augziliaras ir generalvikaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, Telšių vyskupijos kunigai, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos vadovai, dėstytojai bei klierikai, Vilniaus Šv. Juozapo tarpdiecezinės kunigų seminarijos propedeutinio kurso auklėtiniai ir juo lydėjęs dvasios tėvas kun. Saulius Bužauskas, didelis būrys Telšių vyskupijos tikybos mokytojų bei katechetų, nemažai tikinčiųjų, besidominčių aktualiomis teologinėmis, šventraštinėmis temomis. Dramos teatro salė buvo pilnutėlė klausytojų.
DSC02913
Konferencijos pradžioje visiems sveikinimo žodį tarė ir vykstančiu tokiu solidžiu renginiu pasidžiaugė Telšių miesto ir savivaldybės meras Petras Kuizinas.
DSC02904
Jis pabrėžė, jog tarptautinė mokslinė konferencija, vykstanti Telšiuose, kad šis miestas šiais metais yra tapęs Lietuvos kultūros sostine, ženklus ir svarbus įvykis visai bendruomenei. Meras konferencijos dalyviams palinkėjo gero darbo ir puikių įspūdžių lankantis Žemaitijos sostinėje.
DSC02909
Įžangos žodį tarė konferencijos globėjas, Telšių vyskupijos vyskupas doc. dr. Jonas Boruta SJ, kuris yra ir Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos teologijos instituto moderatorius, LKMA (Lietuvos Katalikų Mokslo Akademijos) akademikas. Įžangos žodyje vyskupas kalbėjo apie svarbą nuolat gvildenti aktualias mokslines, tikėjimo tikrovę nušviečiančias temas. Jis prisiminė, jog būtent vasario 5 dieną prieš 30 metų neaiškiomis aplinkybėmis žuvo garsus Katalikų Bažnyčios Lietuvoje kunigas ir tikras apaštalas kun. Juozas Zdebskis. Minint šią skaudžią sukaktį, vyskupas kvietė visus prisiminti, jog šis kunigas nešė gerąją Kristaus Evangeliją ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų – po visą to meto Sovietinės imperijos teritoriją: Sibirą, Pavolgio kraštus ir kitur. Net du kartus per savo gyvenimą – 1962 ir 1974 metais buvo nuteistas ir sėdėjo lageryje ir kalėjime, kartu su kriminalistiniais nusikaltėliais už vaikų katekizavimą ir kitokią pastoracinę veiklą. Cituodamas šio kunigo iš kalėjimo rašytą laišką, vyskupas išryškino meilės žmogui svarbumą. Kunigas J. Zdebskis giliai apmąstė pasekmes, kai žmogus nemyli kito žmogaus ir Dievo. Anot jo, tik stipriai mylimas, gali stipriai mylėti kitą. Meilės jėgą žmogus gali rasti tik Dieve, o kitaip ta meilė negali pasireikšti. Žmogus teisingai gali save ir kitus jausti tik Kito akivaizdoje – viskas praeina, lieka tik meilė. To santykio analizei ir išsamioms, kryptingoms diskusijoms vystytis vyskupas, baigdamas savo pasisakymą, palinkėjo konferencijos dalyviamsPo sveikinimų ir įžangos žodžio konferencijos moderatorius kan. doc. dr. Vladas Gedgaudas, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos teologijos instituto Studijų prefektas ir dėstytojas, pakvietė savo pranešimą skaityti svečią ir Romos – kan. prof. dr. Riccardo Feri, Romos popiežiškojo Laterano universiteto profesorių, Trejybės teologijos docentą, kuris skaitė pranešimą „Bendrystė ir tarnystė: trejybinis pagrindas“.

DSC02926

Pranešime profesorius analizavo Švč. Trejybės, Bažnyčios ir tikinčiųjų santykius. Dievą – bendrystę analizavo trimis aspektais: per biblines nuorodas ir Bažnyčios Tėvų įžvalgas, šiuolaikines filosofų įžvalgas ir teologinį bendrystės idėjos atsinaujinimą. Kiekvienas tikintysis per krikštą su Trejybiniu Dievu esame pašaukti įeiti į bendrystę ir tampame tokio gyvenimo dalimi.

Antrąjį pranešimą skaitė svečias iš Sicilijos – popiežiškojo šv. Jono Evangelisto treologijos fakulteto Sicilijoje, Piazza Armerina seminarijos vicerektorius kun. doc. teol. dr. Luca Crapanzano.

DSC02935

Jo pranešime buvo gvildenama santykių ugdymo sistema. Analizuota buvimo vaiku, kad taptum tėvu (tėvais) būtinybė. Pranešime išsamiai analizuota santykių tarp tėvų ir vaikų santykių ugdymo kryptys, metodai, esmė ir Jėzaus Kristaus ugdymo metodas.

Po kavos pertraukos pranešimą tema: Asmens dvasinė gerovė gyvenimo kokybės kontekste, skaitė Klaipėdos Universiteto Pedagogikos fakulteto prodekanė, Jono Pauliaus II krikščioniškų studijų cento dėstytoja doc. dr. Vaineta Juškienė.

DSC02946

Ji analizavo žmonių gyvenimo gerovės sąvoką, gero gyvenimo apibrėžimus, pateikė išsamius žmogaus sveikatos sampratos apibrėžimus. Lektorė išryškino dvasinio ir fizinio žmoguje prado darnos svarbą, kas garantuoja gerą žmogaus sveikatą. Sveikata, anot pranešėjos, visapusė dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligų ar negalavimų nebuvimas. Žmogui svarbu orientuotis į dvasinę gerovę – aukštą tikėjimo, vilties ir įsipareigojimų lygmenį. Žmogus pašauktas nuolat kurti ir gyventi save realizuojant pasaulyje, traktuojant save kaip Dievo kūrinį. Žmogaus gyvenimo kokybę lemia labai daug veiksnių, o vienas iš esminių – žmogaus dvasinė ir fizinė sveikata bei harmonija tarp kūno ir sielos.

Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos teologijos instituto dėstytojas kun. bibl. teol. dr. Danielius Dikevičius skaitė pranešimą, kurio tema buvo  „Homo imago Dei. Lietuvos biblistų Per 1, 16 – 27 interpretacijų apžvalga: istorija, nūdiena ir perspektyvos.“

DSC02950

Kalbėtojas pabrėžė, jog ši citata – vienas populiariausių tekstų, naudojamų iki šių dienų. Bažnyčios Tėvų antologijoje ši tektas cituotas net 21 kartą. Jis analizavo, kaip Lietuvos biblistai interpretavo minėtą tekstą. Jis gilinosi į arkivyskupo Juozapo Skvirecko Šv. Raštą vertimą ir jo paliktus komentarus, taip pat buvo apžvelgtas Šv. Rašto vertėjo prel. prof. Antano Rupšio mokymas būtent šia tema. Pranešime buvo išryškinta, jog biblistų veikaluose aiškiai nurodomas žmogaus panašumas į Dievą sielos buvimu ir savo veikla. Šių dienų Lietuvos žymiausi biblistai – doc. dr. Ingrida Gudauskienė ir pats kalbėjusysis, analizuoja, jog visas žmogus yra Dievo paveikslas. O kaip tas panašumas atrodo? Ogi Jėzus Kristus yra mums atsakymas. Žmogus pašauktas rūpintis pasauliu – valdyti, t. y. tarnauti ir be Dievo negalima suprasti žmogaus esmės. Biblistai būtent tai atskleidžia, nagrinėdami Senojo Testamento Pradžios knygą, o pranešėjas puikiai tai perteikė susirinkusiesiems.

Paskutinį pranešimą: „Dievo Trejybės atspindžiai žmoguje“ skaitė Klaipėdos Universiteto Jono Pauliaus II krikščioniškų studijų centro vadovas, Telšių kunigų seminarijos teologijos instituto dėstytojas ir LKMA akademikas  mons. prof. dr. Arvydas Ramonas.

DSC02969

Profesorius išryškino pagrindinę šventraštinę mintį – žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą ir tuo pašauktas tikėti. Tikėjimas – kada tuo tiki daugiau nei milijardas katalikų, o iš viso daugiau nei du milijardai krikščionių visame pasaulyje ir tas tikėjimas aiškiai leidžia suvokti, jog žmogus yra psichofizinė būtybė – tai fenomenologiniai ir metafiziniai įrodymai, padedantys suvokti esmė ir paliekantys žmogų tiesos argumente. Egzistuoja žmogaus vidinė tiesa – būti laimingu, o tai liudija apie žmogaus moralumą ir moralią, vidinio įstatymo įtakotą veiklą. Žmogus – Dievo dovana pasaulyje ir jo gyvenimas – Dievo norėtas. Kiekvieno žmogaus gyvenimas – nukreiptas į santykį ir ryšį su Dievu – Trejybe, o tai ryšys, meilė, atvirumas ateičiai. Tokio gyvenimo požymiai: protavimas, socialumas, išeinantis už fizinio pasaulio ribų – dangus, skaistykla, pragaras – amžinasis gyvenimas, malda, žmogaus duotybė – laisvė, meilė, kuri žmogui liks vienintelė tikrovė. Žmogus santykyje su Dievu turi tikėjimą – Dievo palaikymą, kas garantuoja, jog gyvenimas nesibaigia kapo duobe, o tampa išpildyti santykyje su Dievu – Švč. Trejybe.

Perkaičius pranešimus salėje buvo įdomios diskusijos, lektoriai atsakinėjo į jiems pateiktus klausimus, plėtojo aptartas temas, o renginį vainikavo dvasininkų, pranešėjų, seminaristų bendrystės dvasioje vykę, Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje surengti pietūs.

 

Foto akimirkos iš konferencijos

 

 

« Grįžti atgal | Paskelbta: 2016-02-05 | Paskutinį kartą atnaujinta: 2016-02-08
© 2016. Telšių kunigų seminarija. Visos teisės saugomos.