Istorija

1926 m. balandžio 4 d. popiežiaus Pijaus XI bule „Lituanorum gente“ buvo įkurta Lietuvos bažnytinė provincija. Iš didžiulės Žemaičių vyskupijos buvo sudarytos trys naujos vyskupijos: Kauno arkivyskupija, Panevėžio ir Telšių vyskupijos. Telšių vyskupijai buvo prijungta Klaipėdos prelatūra, apėmusi Klaipėdos krašto katalikų parapijas, anksčiau priklaususias Varmijos vyskupijai. Pirmuoju Telšių vyskupu paskirtas Justinas Staugaitis, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, žymus Lietuvos politinis ir kultūrinis veikėjas. Vyskupijos centru — vyskupo rezidencija — tapo Telšiai, kurie yra vadinami Žemaitijos sostine.

Vyskupijos pradžia buvo labai sunki. Naujoje diecezijoje trūko kunigų. Kurijos personalui sudaryti trūko žmonių. „Paaiškėjo, kad iš Telšių vyskupijos Kauno kunigų seminarijoje tėra tik 26 klierikai visuose septyniuose kursuose. Vadinasi, mums teks gauti maždaug po 3 kunigus kas metai. Žinoma, jei tie mūsų klierikai laimingai tesės iki galo. Tai patyręs stačiai nusigandau“. Labai didelis procentas Telšių diecezijai teko senesni kunigai ir ką teks daryti, kai ir šitie išmirs. „Juk mes netrukus neturėsime net klebonų, ne tik vikarų“ … rašė vyskupas Just. Staugaitis. Ir nežiūrint visų finansinių ir kitų problemų, buvo ryžtasi atidaryti seminariją Telšiuose. Vyskupas Just. Staugaitis vadovavosi Tridento (1545 – 1563 m.) santarybos nutarimu, kuris sakė, kad kiekvienoje vyskupijoje turi būti kunigų rengimo įstaigos, kurios ruoštų jaunuolius pastoraciniam darbui savoje diecezijoje. Žinoma, buvo daug prieštaraujančių: „Mūsų seminarijos idėja turėjo nemažai priešininkų ir iš diecezijos kunigų, juo labiau smarki kritika ėjo iš Kauno“. Telšių vyskupija turėdama per 400 tūkstančių tikinčiųjų nebegalėjo išsiversti su nedideliu skaičiumi kunigų, todėl vyskupas ryžosi šiam žingsniui nekreipdamas didelio dėmesio į prieštaravimus. „Man buvo svarbu patirti, ką seminarijos reikalu mano iš tikro kompetetinga įstaiga, būtent Šv. Sosto atstovybė. Tuos atstovybės reikalus tvarkė prel. Faidutis. Jam smulkiai išdėsčiau savo sumanymą ir jo realizavimo planą. Iš prel. Faidučio gavau ne tik pritarimą, bet ir nuoširdų paskatinimą. To man užteko“. 1927 spalio 4 buvo atidaryta Telšių kunigų seminarija. Kun. V. Borisevičius buvo paskirtas jos rektoriumi.

Kaip tik tais metais baigė studijas kunigas Just. Juodaitis. Jis atvyko į Telšių kunigų seminariją dėstytojauti bei eiti dvasios tėvo pareigas, nes buvo baigęs Kauno Universiteto filosofijos fakultetą. Seminarijoje dėstytoju dirbo ir kurijos kancleris, dirbęs po V. Borisevičiaus, kun. dr. Galdikas. „Tuo tarpu mokomojo personalo užteko. Toliau kunigus pradėjome siųsti aukštesnėms studijoms į Romą. Tuo būdu beaugant seminarijai pasipildė ir mokomasis personalas“.

Į pirmus du kursus įstojo 43 studentai. Pradžioje buvo sunku su patalpomis. Seminarija pradėjo veikti senuosiuose bernardinų vienuolyno patalpose. Naujam pastatui pastayti reikėjo 300000 litų. Vyskupas Just. Staugaitis prašė pagalbos iš dekanų, kunigų bei visų tikinčiųjų, bet surinkti šitokią sumą be galo sunku. Padėtis pagerėjo kun. Valaičiui išvažiavus į Ameriką. Šis besidarbuodamas ten per 2 metus surinko 40 tūkst. dolerių (400 tūkst. litų).

1928 m. pradedant naujus mokslo metus, jau buvo naudojamasi naujais pastatais. Valstybė šios seminarijos statybai ir išlaikymui neskyrė nė cento. Buvo netgi bandymų uždaryti seminariją. Net Lietuvos ministras pirmininkas rašė laišką — notą Vatikanui, su reikalavimu uždaryti Telšių kunigų seminariją. Taigi seminarija gyvavo be valdžios paramos iki 1930 m. Tais metais buvo pripažinta „mažosios seminarijos“ teisės ir buvo pradėta mokėti algas ir licėjinių kursų mokytojams. 1930 m. Telšių kunigų seminarijoje jau buvo 90 auklėtinių. Teologija plačiai sieta su filosofija ir gamtos mokslais. Mokyta tokių modernių disciplinų kaip kultūros filosofija, estetika, mokslinio darbo metodika, antropologija, užsienio kalbų (lotynų, graikų, hebrajų, vokiečių, prancūzų). Dėstė daugiausia užsieny baigę mokslus profesoriai: J. Juodaitis, P. Ramanauskas ir k. t. Ilgus metus rektoriumi dirbo prel. V. Borisevičius, dvasios tėvu J. Juodaitis, o vėliau vyskupas Pr. Būčys.

Svarbiausiu uždaviniu seminarijoje laikyta — kunigo asmens auklėjimas, jo kunigiškojo charakterio susiformavimas, o antruoju — jo mokslinis pranašumas. Visi gabieji studentai buvo skatinami siekti mokslo, bei studijų aukštumų. Šv. Sosto siųstas Lietuvos seminarijų vizitatorius tėvas domininkonas Peltier pasakė, kad Telšių kunigų seminarija auklėja širdis ir protus. Pats prelatas rektorius V. Borisevičius dėstė moralinę teologiją. Pasižymėjo aiškumu, logiškumu, reiklumu, griežtumu. Jis gyveno teologijos nuorodomis ir didžiausias jo noras buvo įskiepyti tai ir savo auklėtiniams. Jam labai rūpėjo būsimojo kunigo moralinė ir intelektualinė būsena. Jo supratimu kunigas turi būti šventas ir tik šventas. Jis turi būti vertas kunigystės.

1932 m. birželio 12 buvo įšventinti kunigais pirmieji seminarijos auklėtiniai.

1932 m. seminarija turėjo jau 10000 tomų biblioteką ir gerą fizikos kabinetą. „Jame buvo sukaupta tokių aparatų, kokių neturėjo nė viena kita Lietuvos mokykla“. 1927 – 1940 m. čia nuolat mokydavosi nuo 41 iki 122 klierikų. Pirmieji 9 klierikai buvo įšventinti 1932 m. birželio 12 d.

1936 ir 1939 m. seminarija reorganizuojama. Nuo 1936 m. išplėstas filosofijos dėstymas nuo 12 iki 21 valandos per savaitę. 1935 m. seminarija buvo pasiekusi savo apogėjų — joje studijavo 122 klierikai.

Iki 1940 m. kunigų seminarija parengė apie 150 kunigų, kurie pasklido po Žemaitijos parapijas.

1940 m. V. Borisevičiui tapus vyskupu, seminarijos rektoriumi paskirtas P. Ramanauskas.

1940 m. sovietų valdžia Telšių kunigų seminariją uždarė. 1941 m. rudenį ji vėl atidaryta, tačiau 1946 m. pavasarį sovietų valdžia jos veiklą vėl sustabdė.

Uždarius seminariją, jos patalpose veikė mokytojų seminarija, vėliau buvo įrengta kurčiųjų internatinė mokykla. Visoms Lietuvos vyskupijoms kunigus ruošė viena Kauno tarpdiecezinė seminarija. Kunigų stygius buvo labai didelis. Per metus buvo išleidžiama tik po 5 kunigus. Kunigų vis mažėjo — senieji pamažu traukėsi, o jaunų papildymo faktiškai nebuvo. Apie 50 kunigų sušaudyta ar žuvo lageriuose.

1989 m. buvęs šios seminarijos auklėtinis Telšių vyskupas Antanas Vaičius išleidžia dekretą, kuriuo atkuriama Telšių kunigų seminarija.

Jos rektoriumi skiriamas Kauno tarpdiecezinės seminarijos dėstytojas kanauninkas Kazimieras Gasčiūnas.

Dvasios tėvo pareigas pradeda eiti doc. dr. St. Brazdeikis. Tai pirmieji žmonės, kurie pradeda šį sunkų darbą. Į pirmą kursą 1989 m. įstoja 22 studentai. Seminarija pradeda savo veiklą. Seminarijoje dėstytojauja: kanauninkas K. Gasčiūnas, dr. kun. St. Brazdeikis, vysk. Antanas Vaičius, į darbą įtraukiami keletas pasauliečių specialistų.

Pradžia buvo labai sunki: reikėjo remonto atgautiems sugriuvusiems pastatams; reikėjo įrengti koplyčią, auditorijas, konferencijų salę; reikėjo suremontuoti ir įrengti gyvenamąsias patalpas, parūpinti butus dėstytojams. 1991 – 1993 m. seminarijoje dirba vicerektoriumi mons. Jonas Kauneckas.

1993 m. Rektoriumi tampa buvęs dvasios tėvas kun. dr. Vytautas Steponas Brazdeikis.

Tais pačiais metais dvasios tėvu pradeda dirbti J. Kauneckas. Nuo 1990 – 1993 m. per 3 veikusius kursus mokėsi 88 klierikai. 1993 m. atkuriama Mažoji seminarija.

1997 – 2003 m. rektoriaus pareigas ėjo Bažnytinės teisės daktaras kun. Algis Genutis.

2003 m. rugsėjo 1 d. Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektorius – kun. teol. lic. Antanas Lapė.

Nuo 2006 m. kovo mėnesio pabaigos iki 2008 mokslo metų pabaigos rektoriaus pareigas ėjo kan. teol. lic. Vygintas Gudeliūnas.

Vasaros metu l.e.p. rektoriumi paskirtas kun. prof. hab. teol. dr. Arvydas Ramonas.

Nuo tų pačių metų rugsėjo 2 d. naujuoju Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos rektoriumi tapo kan. relig. m. mgr. Jonas Ačas.

Nuo 2011 m. iki 2015 m. seminarijos rektorius – kan. teol. lic. Viktoras Ačas.

Nuo 2015 m. seminarijos rektorius – kun. teol. dr. Ramūnas Norkus.