Mokymas apie atlaidus pagal Enchiridion indulgentiarum quarto editur 1999 m.

Mokymas apie atlaidus pagal Enchiridion indulgentiarum quarto editur 1999 m.
Atlaidai esti daliniai arba visuotiniai, tai priklauso nuo to, ar laikinąją bausmę už nuodėmes atleidžia iš dalies ar visai. Atlaidus Bažnyčia teikia šiame pasaulyje tik juos laiminčiojo naudai, jų negalima skirti už kitus gyvuosius žmones. Tačiau atlaidai gali būti pritaikomi mirusiesiems užtarimo būdu (plg. EI, 2–3).
Visuotinius atlaidus galima laimėti tik vieną kartą per dieną. Mirties valandą tikintysis gali laimėti ir kitus visuotinius atlaidus, nors tą dieną jau būtų vienerius visuotinius atlaidus laimėjęs. Dalinius atlaidus galima laimėti keletą kartų per dieną, nebent būtų įsakmiai kitaip nurodyta (plg. EI, 18).
Visuotiniams atlaidams laimėti reikia įvykdyti atlaidais pažymėtą darbą ir išpildyti tris sąlygas: atlikti išpažintį, priimti šv. Komuniją ir pasimelsti popiežiaus intencija. Be to, reikia atsisakyti bet kokio prisirišimo prie bet kurios, kad ir lengvos, nuodėmės (plg. EI, 20, § 1 ir § 3). Jei tokio nusiteikimo trūktų arba būtų nepakankamai išpildomos minėtos sąlygos, pelnomi tik daliniai atlaidai (plg. EI, 20, § 4). Šios trys sąlygos gali būti išpildytos prieš ar po daugiau dienų nuo įsakyto darbo įvykdymo. Tačiau priimti šv. Komuniją ir pasimelsti popiežiaus intencija pritinka tą pačią dieną, kada atliekamas darbas. Vieną kartą atlikus išpažintį, galima gauti daugiau kartų visuotinius atlaidus. Tačiau vieną kartą priėmus šv. Komuniją ir pasimeldus popiežiaus intencija, gaunami tik vieneri visuotiniai atlaidai (plg. EI, 20, § 2). Sąlygos pasimelsti popiežiaus intencija visiškai įvykdomos, jo intencija vieną kartą sukalbėjus Tėve mūsų, Tikėjimo išpažinimą iš šaukdamiesi Mergelės Marijos užtarimo . Tačiau leidžiama sukalbėti ir bet kurią kitą maldą pagal kiekvieno pamaldumą ir nusiteikimą (plg. EI, 20, § 5).
Be to, vietos ordinaras ar to krašto vyskupai gali savo jurisdikcijos tikintiesiems, gyvenantiems tokiose vietose, kur neįmanoma arba labai sunkiai įmanoma atlikti išpažintį ir priimti šv. Komuniją, leisti gauti visuotinius atlaidus be įsakytos išpažinties ir šv. Komunijos. Tačiau tikintieji, esant tokiai situacijai, turi sužadinti tobulą gailestį ir pažadėti pirmai progai pasitaikius tuos sakramentus priimti (plg. EI, 25).

Maldingi veiksmai, už kuriuos gaunami visuotiniai atlaidai
Siekiant sustiprinti šeimos vienybę ir krikščionišką dvasią, suteikiami visuotiniai atlaidai šeimos nariams, kurie nustatytą dieną specialiu aktu pasišvenčia Švč. Jėzaus Širdžiai arba Šv. Šeimai (plg. EI, conc. 1)
Žmonijos pasiaukojimo Jėzui Kristui Karaliui aktas. Per Kristaus Karaliaus šventę viešai kalba žmonijos pasiaukojimo Jėzui Kristui Karaliui aktą „Mielasis Jėzau, žmonijos Atpirkėjau”(plg. EI, conc. 2).
Atsilyginimo malda. Per Švenčiausiosios Jėzaus Širdies šventę viešai kalbančiam atsilyginimo maldą „Gerasis Jėzau” (plg. EI, conc. 3).
Popiežiaus palaiminimas. Pamaldžiai priimančiam Romos miestui ir pasauliui (Urbi et Orbi) popiežiaus teikiamą palaiminimą arba vyskupo savo vyskupijoje teikiamą popiežiškąjį palaiminimą (plg. EI, conc. 4).
Dienos, visuotinai pašvęstos kokiems nors religiniams tikslams. Pamaldžiai dalyvauja visuotiniuose dvasiniuose renginiuose, skirtuose kokiam nors maldingam religiniam tikslui, pvz., meldžiantis už dvasinius pašaukimus, rūpinantis sergančiais ir neįgaliaisiais (plg. EI, conc. 5).
Eucharistijos garbinimas ir procesija. Aplanko Švenčiausiąjį Sakramentą ir bent pusvalandį adoruoja; Didįjį ketvirtadienį po Paskutinės vakarienės Mišių, pastačius Švenčiausiąjį Sakramentą į tabernakulį, gieda „Prieš taip didį sakramentą”; pamaldžiai dalyvauja Kristaus Kūno ir Kraujo šventės metu iškilmingoje Eucharistijos procesijoje bažnyčios viduje ar šalia jos arba iškilmingose Eucharistinio kongreso užbaigimo pamaldose (plg. EI, conc. 7, § 1, 1o–4o).
Šv. Komunija. Pirmą kartą priima šv. Komuniją arba pamaldžiai dalyvauja pirmosios šv. Komunijos pamaldose; gavėnios bet kurį penktadienį prieš Nukryžiuoto Jėzaus Kristaus paveikslą po šv. Komunijos pamaldžiai kalba maldą „Štai aš, o gerasis ir malonusis Jėzau” (plg. EI, conc. 8, § 1, 1o–2o).
Rekolekcijos. Bent tris dienas dalyvaujantiems rekolekcijose (plg. EI, conc. 10, § 1).
Maldos už krikščionių vienybę savaitė. Aktyviai dalyvauja maldos už krikščionių vienybę savaitėje ir tos savaitės užbaigimo renginiuose (plg. EI, conc. 11, § 1).
Mirties valanda. Mirties pavojuje esančiam tikinčiajam kunigas, teikdamas sakramentus, suteikia Apaštališkąjį palaiminimą su visuotiniais atlaidais. Jei nėra kunigo, mirties pavojuje esančiam tikinčiajam, tinkamai pasiruošus, gailestingoji Motina Bažnyčia suteikia visuotinius atlaidus, laimimus mirties valandą, jei jis savo gyvenime pastoviai kalbėdavo kokią nors maldą (plg. EI, conc. 12, §§ 1–5).
Kryžiaus pagerbimas ir Kryžiaus kelio stotys. Pamaldžiai dalyvauja Didžiojo penktadienio Kryžiaus pagerbimo liturginėse apeigose. Tokie pat atlaidai pelnomi apėjus Kryžiaus kelią arba pamaldžiai dalyvaujant tiesiogiai, arba per televiziją ar radiją sekant, kai Kryžiaus kelią eina pats popiežius (plg. EI, conc. 13, 1o–2o).
Visuotiniams atlaidams gauti nustatytos šios sąlygos (plg. EI, 13):
1) norint apeiti Kryžiaus kelią, reikia naudotis teisėtai įvestomis Kryžiaus kelio stotimis;
2) Kryžiaus keliui reikia keturiolikos kryželių, prie kurių tinka pridėti tiek pat paveikslų su kiekvienos stoties scena;
3) pagal labiausiai paplitusį paprotį Kryžiaus kelias susideda iš keturiolikos maldingų skaitymų su kai kuriomis lūpų maldomis. Tačiau Kryžiaus keliui apeiti reikia tik Viešpaties Kančios ir Mirties maldingo apmąstymo. Mąstyti apie atskirų stočių paslaptis nebūtina;
4) reikia eiti nuo vienos stoties prie kitos. Jei Kryžiaus kelias einamas viešai ir visų dalyvaujančių judėjimas nuo vienos stoties prie kitos neįmanomas be triukšmo, užtenka, kad prie kiekvienos stoties eitų bent vadovas, o kiti tuo metu liktų stovėti savo vietose;
5) teisėtai sutrukdytieji visuotinius atlaidus gali pelnyti bent ketvirtadalį valandos skaitydami ir pamaldžiai apmąstydami mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kančią ir Mirtį;
6) Kryžiaus kelio maldingai praktikai prilygsta ir kitos maldingos praktikos, kuriomis galima pelnyti visuotinius atlaidus, tačiau tokios praktikos turi būti kompetentingo Autoriteto aprobuotos, apmąstyti Viešpaties Kančią bei Mirtį ir būti suskirstytos į keturiolika stočių.
Popiežiaus arba vyskupo pašventintų devocionalijų naudojimas. Per šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus šventę pamaldžiai naudoja popiežiaus ar bet kurio vyskupo palaimintą devocionaliją, sukalbėdamas aprobuotą Tikėjimo išpažinimo formulę (plg. EI, conc. 14, § 1).
Pamokslų klausymas. Šventųjų misijų metu, išklausęs keletą pamokslų, dar dalyvauja iškilmingoje misijų užbaigoje (plg. EI, conc. 16, § 1).
Rožinio malda. Bažnyčioje, viešoje koplyčioje, šeimoje, vienuolijos bendruomenėje, maldingoje draugijoje ar daugeliui taip susirinkus kokiam nors maldingam tikslui pamaldžiai kalba rožinį. Visuotiniai atlaidai gaunami ir tuo atveju, kai rožinį kalba popiežius, o mes arba patys pamaldžiai dalyvaujame, arba per televiziją ar radiją pamaldžiai sekame. Kitais atvejais pelnomi daliniai atlaidai (plg. EI, conc. 17, § 1, 1o–2o).
Visuotiniams atlaidams pelnyti už rožinio sukalbėjimą nustatytos šios sąlygos (plg. EI, 17):
1) užtenka sukalbėti vieną iš rožinio dalų, tačiau reikia kalbėti iš eilės visas penkias paslaptis;
2) lūpų malda turi būti sujungta su paslapčių pamaldžiu apmąstymu;
3) viešai kalbant rožinį, paslaptys paskelbiamos pagal vietos papročius; privačiai kalbant reikia, kad tikintysis lūpų maldą jungtų su paslapčių apmąstymu.
Maldos įvairiems šventiesiems ir palaimintiesiems. Tikintysis gali pelnyti vieną kartą per dieną visuotinius atlaidus, jei kurio nors šventojo ar palaimintojo dieną aplanko bažnyčią arba koplyčią, kurioje tą dieną vyksta to šventojo ar palaimintojo garbei skirtos iškilmės, sukalbėdamas Viešpaties maldą ir Tikėjimo išpažinimą. Pamaldžiai aplankius bažnyčią arba koplyčią kitu metu pelnomi daliniai atlaidai (plg. EI, conc. 21, § 2).
Rytų Bažnyčios maldos. Bažnyčioje, viešoje koplyčioje, šeimoje, vienuolijos bendruomenėje, maldingoje draugijoje ar daugeliui taip susirinkus kokiam nors maldingam tikslui pamaldžiai recituoja himną Akathistos arba oficiumą Paraclisis (plg. EI, conc. 23, § 1).
Prašymo malda. Bažnyčioje ar koplyčioje pamaldžiai dalyvauja iškilmingai giedodamas arba recituodamas pirmą sausio mėnesio dieną meldžiantis už Naujuosius metus, o per Sekmines himną „O Dvasia, Viešpatie, nuženk” (plg. EI, conc. 26, § 1, 1o).
Dėkojimo malda. Paskutinę metų dieną bažnyčioje ar koplyčioje pamaldžiai dalyvauja iškilmingai giedodamas arba recituodamas himną „Tave, Dieve, garbinam”(plg. EI, conc. 26, § 1, 2o).
Primicijos. Kunigui, pirmą kartą celebruojančiam Mišias nustatytą dieną su žmonėmis, ir tikinčiajam, kuris tose Mišiose pamaldžiai dalyvauja (plg. EI, conc. 27, § 1, 1o–2o).
Kunigystės bei vyskupystės sukakčių minėjimas. Kunigui, švenčiančiam 25-ąsias, 50-ąsias, 60-ąsias ir 70-ąsias savo kunigystės šventimų metines, bei vyskupui, švenčiančiam 25-ąsias, 40-ąsias ir 50-ąsias savo vyskupystės šventimų metines, kai jie atnaujina Dievui pasiryžimą ištikimai vykdyti savo pareigas. Šiuos atlaidus gali pelnyti ir kiekvienas tikintysis, pamaldžiai dalyvaujantis šiose sukakties Mišiose (plg. EI, conc. 27, § 2, 1o–3o).
Krikšto pažadų atnaujinimas. Bet kuria teisėtai aprobuota formule Velyknaktį arba per savo krikšto metines atnaujina krikšto pažadus (plg. EI, conc. 28, § 1).
Maldos už mirusiuosius per Vėlines ir Vėlinių aštuondienio metu. Vėlinių aštuondienio metu pamaldžiai aplanko kapines ir bent mintimis pasimeldžia už mirusiuosius arba Vėlinių dieną (lapkričio 2 d.) pamaldžiai aplanko bažnyčią ar viešą koplyčią ir ten sukalba Viešpaties maldą ir Tikėjimo išpažinimą. Šiuos atlaidus galima pelnyti ir mirusiųjų naudai (plg. EI, conc. 29, § 1, 1o–2o).
Šventojo Rašto skaitymas. Su derama Dievo žodžiui pagarba kaip dvasinį skaitymą bent pusvalandį skaito kompetentingo autoriteto aprobuotą Šventąjį Raštą. Jei skaito mažiau nei pusvalandį, suteikiami daliniai atlaidai (plg. EI, conc. 30, §§ 1–2).
Vyskupijos sinodas. Vyskupijos sinodo metu visuotiniai atlaidai suteikiami tikinčiajam, aplankančiam tą bažnyčią, kurioje vyksta sinodas (plg. EI, conc. 31).
Vyskupo vizitacija.Vyskupo vizitacijos pamaldose atlieka šventas pareigas (plg. EI, conc. 32).
Šventovių lankymas. Aplanko šventoves ir pamaldžiai ten sukalba Viešpaties maldą bei Tikėjimo išpažinimą (plg. EI, conc. 33, § 1, 1o–5o):
1) vieną iš keturių patriarchinių Romos bazilikų;
2) mažąsias bazilikas per Šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus šventę, jų titulo šventę, Porciunkulės atlaidų dieną arba bet kurią kitą laisvai pasirinktą metų dieną;
3) katedrą per Šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus šventę, jos titulo šventę, Šv. apaštalo Petro Sosto šventę (vasario 22 d.) arba Porciunkulės atlaidų dieną;
4) tarptautines, nacionalines ar vyskupijos šventoves, patvirtintas kompetentingo autoriteto, per jų titulo šventę, bet kurią kitą laisvai pasirinktą dieną arba maldininkų gausaus lankymo metu;
5) parapijos bažnyčią per jos titulo šventę ir Porciunkulės atlaidų dieną;
6) bažnyčią arba altorių jų konsekravimo dieną;
7) vienuolyno bažnyčią arba koplyčią per šventojo steigėjo šventę.

Maldingi veiksmai, už kuriuos gaunami daliniai atlaidai.
Keturios bendrosios atlaidais pažymėtos darbų ir maldų grupės
1. Suteikiami daliniai atlaidai tikinčiajam, kuris atlikdamas savo pareigas ir kęsdamas gyvenimo vargus nuolankiai pasitikėdamas kelia į Dievą savo širdį ir bent mintimis kartoja kokią nors maldingą invokaciją.
2. Suteikiami daliniai atlaidai tikinčiajam, kuris tikėjimo dvasios ir gailestingumo vedamas save ar savo turtą paaukoja vargo prispaustiesiems.
3. Suteikiami daliniai atlaidai tikinčiajam, kuris atgailos dvasios vedamas sąmoningai ir laisvai atsižada leistino ir mielo sau dalyko.
4. Suteikiami daliniai atlaidai tikinčiajam, kuris kasdieniniame savo gyvenime kitiems liudija savo tikėjimą, skatinant juos viską daryti Dievo garbei ir Bažnyčios gerovei.
Katechizacija.Mokinančiam arba besimokinančiam tikėjimo tiesų (plg. EI, conc. 6).
Eucharistijos pagarbinimas. Aplanko Švenčiausiąjį Sakramentą ir jį pagarbina arba prieš Švenčiausiąjį Sakramentą pamaldžiai sukalba Bažnyčios aprobuotą maldą Jėzui, pvz.: „Tau lenkiuos, o Dieve”, „O šventasis pokyli”, „Prieš taip didį Sakramentą” (plg. EI, conc. 7, § 2, 1o–2o).
Dvasinė Komunija. Bet kuria aprobuota pamaldžia forma sužadina dvasinės Komunijos aktą arba dėkojimo aktą po Komunijos, pvz.: „Kristaus siela”, „Štai aš, o gerasis ir malonusis Jėzau” (plg. EI, conc. 8, § 2, 1o–2o).
Sąžinės sąskaita. Ruošdamasis sakramentinei išpažinčiai, atlieka savo sąžinės sąskaitą pasiryždamas taisytis (plg. EI, conc. 9, 1o).
Gailesčio aktas. Pamaldžiai sukalba tobulo gailesčio aktą, pvz.: „Prisipažįstu”, 129 psalmę, 50 psalmę, Graudulines psalmes (Ps 119–133), Atgailos psalmes (Ps 6; 31; 37; 50; 101; 129; 142) (plg. EI, conc. 9, 2o).
Mėnesinis susitelkimas. Dalyvaujančiam mėnesiniame susitelkime (plg. EI, conc. 10, § 2).
Malda už krikščionių vienybę. Bet kuriuo metu pamaldžiai sukalba Bažnyčios aprobuotą maldą už krikščionių vienybę, pvz., „Visagalis ir gailestingasis Dieve” (plg. EI, conc. 11, § 2).
Kunigo arba diakono pašventintų devocionalijų naudojimas. Tikintysis, pamaldžiai naudojantis bet kurio kunigo ar diakono tinkamai palaimintą devocionaliją (plg. EI, conc. 14, § 2).
Mąstymas. Siekdamas saviugdos pamaldžiai skiria laiko maldingam mąstymui (plg. EI, conc. 15).
Dievo žodžio klausymasis. Atidžiai ir pagarbiai klauso Dievo žodžio skelbimo (plg. EI, conc. 16, § 2).
Maldos Švč. Mergelei Marijai. Pamaldžiai kalba arba gieda Švč. M. Marijos giesmę „Mano siela šlovina Viešpatį”, anksti ryte, vidurdienį arba vakare kalba maldą „Viešpaties Angelas”; baigiamoji malda – IV advento sekmadienio pradžios malda, o Velykų laikotarpiu maldą „Dangaus Karaliene”. „Viešpaties Angelą” ir „Dangaus Karalienę” privaloma užbaigti nurodytomis baigiamosiomis maldomis. Be to, dalinius atlaidus galima pelnyti Švč. Mergelei Marijai pamaldžiai sukalbant kurią nors teisėtai aprobuotą kitą maldą, pvz.: „Atsimink, maloningoji Mergele Marija”, „Sveika, Karaliene”, „Tavo apgynimo šaukiamės”(plg. EI, conc. 17, § 2, 1o–3o).
Malda Angelui sargui. Pamaldžiai kalba teisėtai aprobuotą maldą savo Angelui sargui, pvz., „Angele sarge” (plg. EI, conc. 18).
Malda šv. Juozapui. Pamaldžiai kalba teisėtai aprobuotą maldą šventajam Juozapui, Švč. M. Marijos Sužadėtiniui, pvz., „Į Tave, palaimintasis Juozapai” (plg. EI, conc. 19).
Malda šventiesiems apaštalams Petrui ir Pauliui. Pamaldžiai kalba maldą „Šventieji apaštalai Petrai ir Pauliau” (SanctiApostoli Petre et Paule) (plg. EI, conc. 20).
Maldos įvairiems šventiesiems ir palaimintiesiems. Šventojo ar palaimintojo dieną pamaldžiai sukalba tai progai skirtą maldą iš Mišiolo arba kurią kitą teisėtai aprobuotą maldą (plg. EI, conc. 21, § 1).
Novenos. Pamaldžiai dalyvauja viešai atliekamoje novenoje, pvz.: prieš Kristaus Gimimo, Sekminių ar prieš Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventes (plg. EI, conc. 22, 1o).
Litanijos. Pamaldžiai kalba teisėtai aprobuotas litanijas, pvz.: Švč. Jėzaus Vardo, Švč. Jėzaus Širdies, Švč. Kristaus Kraujo, Švč. Mergelės Marijos, šv. Juozapo ir Visų Šventųjų (plg. EI, conc. 22, 2o).
Mažosios valandos. Pamaldžiai kalba teisėtai aprobuotas Mažąsias valandas, pvz.: Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kančios, Švč. Jėzaus Širdies, Švč. Mergelės Marijos, Nekaltojo Prasidėjimo, šv. Juozapo (plg. EI, conc. 22, 3o).
Rytų Bažnyčios maldos. Pamaldžiai kalba šias maldas: dėkojimo maldą (pagal armėnų tradiciją); vakaro maldą ir maldą už mirusiuosius (pagal Bizantijos liturgiją); Šventyklos maldą, maldą LakhuMara ir Ad te Domine (pagal chaldėjų liturgiją); maldą Adthurificationem ir AdglorificandamDeiMatrem Mariam (pagal koptų liturgiją); maldą Pro remissionepeccatorum ir Pro adipiscendasequelaChristi (pagal etiopų liturgiją); Maldą už Bažnyčią, maldą po liturgijos šventimo (pagal maronitų liturgiją); maldą Intercessiones pro defunctisexLiturgia S. Iacob (pagal syrų–Antiochijos liturgiją) (plg. EI, conc. 23, § 2).
Maldos už geradarius. Būdamas malonės būklės, meldžiasi už geradarius pagal teisėtai aprobuotus tekstus, pvz., „Atlygink, Viešpatie, amžinuoju gyvenimu visiems, kurie dėl Tavo vardo mums gera daro. Amen” (plg. EI, conc. 24).
Maldos už ganytojus. Nuolankiai ir pamaldžiai kalba kokią nors teisėtai aprobuotą maldą už Šventąjį Tėvą arba iš Mišiolo paimtą maldą už diecezijos vyskupą, jam pradėjus eiti pareigas ar kasmet (plg. EI, conc. 25, 1o–2o).
Kasdienės maldos. Ryte bei vakare arba prieš ir po darbo ar valgio pamaldžiai kalba teisėtai aprobuotą kokią nors prašymo ar padėkos maldą, pvz.: „Mūsų veiksmus”, „Tave, Dieve, garbinam”, „O Dvasia, Viešpatie, nuženk”, „Dvasia, Viešpatie, ateik” (plg. EI, conc. 26, § 2, 1o–3o).
Krikšto pažadų atnaujinimas. Bet kuriuo metų laiku teisėtai aprobuota formule atnaujina krikšto pažadus (plg. EI, conc. 28, § 2, 1o).
Žegnojimasis. Pamaldžiai persižegnoja tardamas įprastus žodžius: „Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen” (plg. EI, conc. 28, § 2, 2o).
Tikėjimo išpažinimas. Pamaldžiai kalba Apaštalų arba Nikėjos–Konstantinopolio tikėjimo išpažinimą (plg. EI, conc. 28, § 2, 3o).
Dieviškųjų dorybių aktas. Bet kuria aprobuota formule sukalba dieviškųjų dorybių (tikėjimo, vilties ir meilės) aktą (plg. EI, conc. 28, § 2, 4o).
Maldos už mirusiuosius. Bet kuriuo laiku pamaldžiai aplanko kapines ir bent mintimis pasimeldžia už mirusiuosius arba jei pamaldžiai kalba ar gieda gedulinę Rytmetinę ar Vakarinę, arba maldą „Amžiną atilsį”. Šiuos atlaidus galima pelnyti mirusiųjų naudai (plg. EI, conc. 29, § 2, 1o–2o).
Katakombų aplankymas. Pamaldžiai aplankiusiam senovės krikščionių kapines arba katakombas (plg. EI, conc. 33, § 3).

Parengė II – III teologijos kurso klierikai