Telšių Kunigų seminarijoje nuo seno gyvuoja tradicija, kad kiekvienas kursas pradėdamas pirmuosius filosofijos studijų metus gauna savo globėją, kuris lydi jį visus šešerius studijų seminarijoje metus. Panašiai kaip daugelis esame pakrikštijami kokio nors šventojo vardu, kad turėtume asmeninį dangiškąjį užtarėją pas Dievą visam gyvenimui. Šiuo metu įvairius kursus globoja švč. Mergelė Marija, šv. Kazimieras, šv. Pranciškus Asyžietis bei šv. Juozapas.
O štai IV teologijos kurso klierikai kasmet spalio 1 d. mini savo kurso globėjos šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės dieną. Tą dieną visi seminaristai su vadovybe vyko į Palangą, ten dalyvavo rožančiaus pamaldose prie liurdo, kurioms vadovavo Telšių vyskupas ordinaras Jonas Boruta SJ, kartu meldėsi grupė vyskupijos kunigų bei nemažas būrys Palangos tikinčiųjų. Po jų – procesija miesto gatvėmis pasuko į bažnyčią šv. Mišioms. Pamoksle ganytojas priminė kai kuriuos šv. Teresėlės gyvenimo epizodus, parodė ją kaip tą, kuri kantriai nešė savo kasdienių vargų kryželį, nors jis dažnai būdavo vos pakeliamas. Šv. Teresėlė sekė šios dienos skaitiniuose minimą Jobą, kuris neburnojo prieš Dievą, nors Jis buvo ne tik apdovanojęs Jobą gausiais turtais bei savo palaima, bet ir leido pakentėti. Netekęs vaikų ir turto Jobas „tarė: ‚Nuogas išėjau iš motinos įsčių, nuogas sugrįšiu ten; Viešpats davė, Viešpats ir atėmė! Tebūna pašlovintas Viešpaties vardas!’“ (Job 1, 21). Panašiai ir Teresėlė: nors Viešpats ir leido jai sunkiai sirgti bei gyventi aplinkoje, kur buvo daugelio nemylima, bet ji vis tiek sugebėjo rodyti meilę ir Dievui, ir kitoms vienuolyno seserims. Už ištikimybę „Viešpats davė Jobui dvigubai daugiau, negu jis buvo anksčiau turėjęs“ (Job 42, 10). O Teresėlė gavo šventųjų garbę ir šiandien yra viena žinomiausių bei mylimiausių šventųjų.
Šv. Kudikėlio Jėzaus Teresė aktuali ne vien seminaristams, kurių vieną kursą ji globoja. Šiame, vis sudėtingesniame pasaulyje, ji šviečia kiekvienam savo paprastumo pavyzdžiu. Būdama vienuolė karmelitė, ji visiems parodė pas Dievą „mažąjį kelelį“, kurio esmė ta, jog šventumą galima pasiekti ne būtinai padarius ką nors didingo, bet tiesiog paprastais kasdieniais darbais iš meilės Dievui, taip pat dvasine ir moraline pažanga. Plačiau apie tai pati šventoji prašoma savo vienuolyno vyresniųjų yra surašiusi į dienoraštį, pavadintą „Vienos sielos istorija“, kuris pirmą kartą buvo išleistas praėjus lygiai metams po jos mirties. Popiežius Pijus XI 1923 m. ją paskelbė palaimintąja bei paskyrė pasaulio misijų globėja. Šv. Teresėlė paskelbta šventąja 1925 m. O 1997 m. pal. popiežius Jonas Paulius II paskelbė šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresę Bažnyčios Mokytoja.
Kurso diena – puiki proga visiems prisiminti šią nuostabią šventąją ir paprašyti jos užtarimo studijų ir kituose kasdieniuose reikaluose.
Šv. Teresėle, melski už mus!
Andrius Bakstys, IV teologijos kurso klierikas.
